BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

DUOMENYS APIE LAISVOS VALSTYBINĖS ŽEMĖS (MIŠKO) FONDO SKLYPUS

DUOMENYS APIE LAISVOS VALSTYBINĖS ŽEMĖS (MIŠKO) FONDO SKLYPUS
JIEZNO SENIŪNIJOS JIEZNO KADASTRO VIETOVĖJE 2008 M. BALANDŽIO 1 D.

PDF failas
www.kaunas.aps.lt
zemelapis

Rodyk draugams

(be temos)

(be temos)

jiezno istorija

Jiezno vardas kilęs nuo upelio Jieznelė, kuri išteka iš Jiezno ežero ir įteka į Nemuną už trijų kilometrų, pavadinimo. Miestelis išsidėstęs šiauriniame ežero krante, šiuo metu išsiplėtęs aplink ežerą. Gyvena Jiezne apie 3 tūkst. gyventojų. Pro jį praeina ir dideli keliai: Rumšiškės - Gardinas, Vilnius - Kaliningradas. Jiezno apylinkės ribojamos upių. Vakaruose - Nemuno, pietuose - Verknės, rytuose - Alšios ir šiaurėje - Viekšnios. Apylinkėje nemaža ežerų: Jiezno, Kašonių, Vilkų, Pečkauskų; o miškų - Pelekonių, Benčiakiemio, Anglininkų, Mediniškių - nedaug, apie 30% ploto. Žemės geros, ypač prie Nemuno. Už trijų kilometrų į pietus nuo Jiezno gyvena dzūkai, o už Nemuno - Suvalkiečiai. Daugelis priskiria Jiezną dzūkams. Bet nei pagal tarmę, nei pagal gyvenimo sąlygas ir žemes, Jieznas nėra Dzūkija.

Jieznelė - dešinysis nemuno intakas. Tai gana nedidelė upelė, žemupyje mažai kuo besiskirianti nuo kitų, aukštupyje numelioruota. Bet užtenka apsilankyti jos slėnyje ir tampa aišku, kad gerokai ji pasidarbavusi, giliai įrėžusi savo vagą (20 - 30 m.) Jos slėnis, praskrodžiantis Nemuno slėnio šlaitus, įsirėžęs labai giliai. Tai 1,5 km ilgio kanjoninio tipo slėniukas, ištisai apaugęs mišku. Jieznelės žiotyse prieš karą būta nedidelio Dukiškių dvarelio. Ankščiau jis turėjęs skambų Trezantolio vardą, mat Antanas Pacas, Jiezno apylinkių savininkas, padovanojęs dvariuką mylimai žmonai Teresei, o iš vardų Teresė ir Anatol buvo sukurtas neįprastas vietos kaimų pavadinimas vietovardis. Unikalus erozinis Nibrių atragis, raiški erozinė Daukantų dubuma ir kanjoninis Jieznelės slėnis bei griovių ir raguvų suraižyti pagrindiniai Nemuno slėnio šlaitai saugomi Daukantų geomorfologiniame draustinyje.


 

Yra Prienų raj., Jiezno pietiniame pakraštyje. Plotas 71 ha. Ilgis 1,8 km, didžiausias plotis 0,6 km. Didžiausias gylis 4,4 m (pietryčiuose), vidutinis gylis 2,8 m. Pietryčiuose yra dvi įlankos. Š. v. ir r. krantai pelkėti. Dugną dengia sapropelingas ir dumblingas molis. Įteka 3 grioviai ir upelis, išteka upelis į Verbliūdo ež. Kuris nuo 1967 paukščių draustinis. Pasakojama, kad Jiezno ežeras buvo labai gilus, ir jo dugno nieks nepasiekdavo. Sakydavo, kad jis be dugno. Iki Pacų Jieznas priklausė Jakaterinos palikuonims. Vieną kartą puotaudami prie ežero jie nutarė įsitikinti, ar tikrai ežeras be dugno. Nėrė vienas - nepasiekė dugno, antras - taip pat. Pagaliau nėrė trečias ir ilgai neišnėrė. Visi nuščiuvę laukė. Pagalaiu jis išniro ir sušuko: “Jest dno!” (Yra dugnas). Nuo to laiko ežerą vadino Jiezno vardu, o miestelis taip pat liko Jieznas.


 

Pirmąją katalikų bažnyčią Jiezne pastatė 1643m. Steponas Kristupas Pacas. 1670m. vyskupas Kazimieras Pacas  ją pašventino. Bažnyčia  gavo Šventojo Mykolo Arkange0lo  titulą. 1770 m. Antano Paco ir jo žmonos Teresės iniciatyva bažnyčia buvo padidinta ir papuošta puikiomis freskomis. Pristatyta presbiterija, dvi zakristijos ir virš jų koplyčios.  Bažnyčios priekinį fasadą labai praturtino  du barokiniai bokštai.  Naujai  iškastuose  po bažnyčia rūsiuose įrengtas Pacų giminės mauzoliejus su koplyčia. Tokio pobūdžio kripta , kokia įrengta Jiezno bažnyčioje, yra vienintelis pavyzdys Lietuvoje.

 

Jieznas įsikūręs šiauriniame Jiezno ežero krante, prie nedidelio Jieznelės upelio, nuo kurio ir vardą gavęs.  Jieznas bei jo apylinkės, kaip rodo gausūs archeologiniai duomenys, jau nuo seniausių laikų buvo apgyvendinti. Seniausias rašytinis šaltinis, kuriame minimas Jiezno vardas, yra 1492m. gruodžio 4d.  kunigaikščio Aleksandro privilegija. Manoma, kad XIV a. Jieznas buvo atiduotas didžiojo kunigaikščio  Aleksandro žmonos sekretoriui Holovčinskui. Mirus Holovčinskams, dvaras atiteko Kiškiams.  1633m. Jiezno dvarą nupirko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždininkas  Pacas. Ilgainiui  Jieznas tapo  Pacų giminės rezidencija. Jiezno pakrantėje  Pacai pastatė naujus, nematyto dydžio namus. Jiezno rūmų prototipas – ankstyvojo italų baroko Palazzo, o ypač Radvilų rezidencinė  pilis Nesvyžiuje.

Apie seniūniją

Jiezno seniūnija įkurta 1995 m. balandžio mėn. Seniūnijos teritorija užima 11238 ha plotą. Didžiausią teritorijos plotą užima žemės ūkio naudmenys -79 proc., 14 proc.- vandenys ir kitos paskirties plotai.

Seniūnijos teritoriją sudaro Jiezno m., kuriame šiuo metu gyvena 1476 gyventojai, ir 64 kaimai su 2540 gyventojų. Didesni iš jų: Kašonys- (294 žm.), Jiezno kolonijos- (293 žm.), Vėžionys – (272 žm.), Strazdiškės – (266 žm.). 

Seniausia seniūnijos gyventoja Marė Germanavičienė yra gimusi 1907 m. balandžio 17 d., gyvena Pranapolio km.

Istorija

Jieznas istorinio herbo niekada neturėjo. Komisijoje svarstant naujo herbo idėjas buvo nutarta herbe pavaizduoti alegorinę moters figūrą, simbolizuojančią 1919 m. lietuvių pergalę. Raudona skydo spalva heraldikoje reiškia drąsą, narsą, meilę. Dailininkas Arvydas Každailis parengė Jiezno miesto herbo etaloną. Jį Heraldikos komisija aprobavo 2002 m. gegužės 23 d.

Herbo aprašymas. Raudoname herbiniame skyde vaizduojama sidabrinė moters figūra auksiniais sandalais, su auksine juostele plaukuose, rankose laikanti auksinę ąžuolo šaką.

 

Jieznas bei jo apylinkės, kaip rodo gausūs archeologiniai duomenys, jau nuo senų laikų buvo apgyvendinti. Manoma, kad XIV a. Jieznas buvo Lietuvos Didžiojo kunigaikščio dvaras. XV a. pabaigoje dvaras buvo atiduotas Didžiojo kunigaikščio Aleksandro žmonos sekretoriui Holovčinskui. Mirus Holovčinskams, dvaras atiteko Kiškiams. 1633 m. Jiezno dvarą nupirko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždininkas Pacas. Ilgainiui Jieznas tapo Pacų giminės rezidencija. Jiezno pakrantėje Pacai pastatė naujus, nematyto dydžio namus. Jiezno rūmų prototipas – ankstyvojo italų baroko Palazzo, o ypač Radvilų rezidencinė pilis Nesvyžiuje. 1710 m. Kristupas Pacas, Kauno seniūnas, gavo Jieznui privilegiją ruošti turgus. 1748 m. ši privilegija buvo išplėsta ir prekymečiams. Jiezno Pacų vykdytos statybos suformavo iki šiol išlikusį stačiakampės struktūros miesto planą.

Nuo 19 a. vidurio iki 1950 m.- Jieznas buvo valsčius, 1950 – 1962 m. – rajono centras. Nuo 1956 m. gautos miesto teisės.

Nepriklausomos Lietuvos laikais Jiezne gyveno apie 1000 gyventojų. Veikė pradžios mokykla, valsčiaus savivaldybė, paštas, smulkaus kredito draugija, 18 krautuvių, 2 degtinės parduotuvės, 6 alinės, 2 lentpjūvės, 2 gariniai malūnai, sveikatos punktas, girininkija, vaistinė.

Miesto vardas hidroniminės kilmės. Kalbininko K. Būgos nuomone, vardas Jieznas esąs jotvingiškas.

Verslas

Jiezno seniūnijoje įsikūrusios 32 įvairaus tipo įmonės, stambiausia iš jų - UAB „Doleta“. Tai moderniausia medinių langų gamintoja Baltijos šalyse, kurios išskirtinė produkcija pripažinta visoje Europoje. Veiklą vykdo ŽŪB „Nemunas“, įsteigta kredito unijos „Prienų taupa“ Jiezno kasa.

Švietimas, kultūra

Seniūnijoje veikia 4 švietimo įstaigos, 3 kultūros namai, 3 bibliotekos, UAB „Pagalba ligoniui“, Jiezno PSPC su palaikomojo gydymo ir slaugos ligonine, vaistinė, Sobuvos, Vėžionių ir Kašonių medicinos punktai.

Įžymūs žmonės

Jiezno seniūnijoje gimė:

kunigas, filosofijos dr., meno kritikas Petras Celiešius (1906-1986) Jiezne;

pedagogas, kraštotyrininkas Pranas Jaruševičius (1917-1988) Vėžionyse;

prof. habil. dr. Domicelė Mikalauskaitė (g.1923) Sobuvoje;

sklandymo sporto meistras Juozas Jaruševičius (1932-1993) Vėžionyse;

prof. habil. dr. Juozas Skernevičius (g.1932) Kašonyse;

gamtos m. dr. Antanas Ragavičius (g.1936) Būdoje;

doc. soc. m. daktaras Juozas Genevičius (g.1937) Kašonyse;

istorikas, pedagogas dr. doc. Pranas Šabasevičius (1939-1995) Daukantuose;

agrarinių m. dr. Pranas Aleknavičius (g.1941) Nibriuose;

literatūros istorikas, filologijos dr., Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinis bendradarbis Ramutis Karmalavičius (g.1952) Jiezne;

filologė, kraštotyrininkė Irena Seliukaitė (g.1954) Lingėniškėse;

teisininkas, politikas, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signataras, LR Seimo narys Egidijus Bičkauskas (g.1955) Jiezne.

Lankytinos vietos

Jiezno seniūnijos tritorijoje esančiame regioninės reikšmės Verknės kraštovaizdžio draustinyje (plotas - 373 ha) yra Konglomerato uola (Ožkų pečius). Regioninės reikšmės Daukantų geomorfologinis draustinis priklauso Nemuno kilpų regioniniam parkui, jo plotas - 652 ha. Teka Alšia, Dzindzakė, Verknė, Nemunas, yra Jiezno, Dukurnonių, Kašonių, Pečiauskų, Surmio, Valiūniškių, Verbliūdo, Žvirblių ir Šepečio ežerai. Didžiausias yra Jiezno ežeras – 74 ha. Šiauriniame ežero krante, prie nedidelio Jieznelės upelio įsikūręs Jiezno m.

Jiezne yra Švento Archangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčia – labai originalus respublikinės reikšmės architektūrinis paminklas.

      Seniūnijos darbuotojai

Pareigos

Darbuotojas

Telefonas

Seniūnas

Arūnas Vaidogas

(8 ~ 319) 5 72 30

Raštvedė

Aldona Navickienė

(8 ~ 319) 5 72 45

Socialinė darbuotoja

Birutė Mockevičienė

(8 ~ 319) 5 72 45

Socialinė darbuotoja

Ona Pempienė

(8 ~ 319) 5 72 45

Žemės ūkio ir kaimo plėtros specialistė

Elena Gudonienė

(8 ~ 319) 5 72 30

 

Jieznas įsikūręs šiauriniame Jiezno ežero krante, prie nedidelio Jieznelės upelio, nuo kurio ir vardą gavęs.  Jieznas bei jo apylinkės, kaip rodo gausūs archeologiniai duomenys, jau nuo seniausių laikų buvo apgyvendinti. Seniausias rašytinis šaltinis, kuriame minimas Jiezno vardas, yra 1492m. gruodžio 4d.  kunigaikščio Aleksandro privilegija. Manoma, kad XIV a. Jieznas buvo atiduotas didžiojo kunigaikščio  Aleksandro žmonos sekretoriui Holovčinskui. Mirus Holovčinskams, dvaras atiteko Kiškiams.  1633m. Jiezno dvarą nupirko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždininkas  Pacas. Ilgainiui  Jieznas tapo  Pacų giminės rezidencija. Jiezno pakrantėje  Pacai pastatė naujus, nematyto dydžio namus. Jiezno rūmų prototipas – ankstyvojo italų baroko Palazzo, o ypač Radvilų rezidencinė  pilis Nesvyžiuje.

Woman with stole. Environs of Jieznas. Mid -19th century.

 

Rodyk draugams